*krankijaną

Runic: ᚲᚱᚨᚾᚲᛁᛃᚨᚾᚨ Pronunciation: /ˈkrɑŋ.ki.jɑ.nɑ̃/

verb · Weak class 1

Meanings

to make weak, worse

Etymology

From *krankaz (‘bent, crooked, weak’) + *-janą.

Conjugation

Present active

PersonIndicativeSubjunctiveImperative
1st singularkrankijōkrankijaų–
2nd singularkrankīsikrankijaiskrankī
3rd singularkrankīþikrankijaikrankijaþau
1st dualkrankijōskrankijaiw–
2nd dualkrankijaþizkrankijaiþizkrankijaþiz
1st pluralkrankijamazkrankijaim–
2nd pluralkrankīþkrankijaiþkrankīþ
3rd pluralkrankijanþikrankijainkrankijanþau

Present passive

PersonIndicativeSubjunctive
1st singularkrankijai–
2nd singularkrankijasaikrankijaisau
3rd singularkrankijaþaikrankijaiþau
1st dual––
2nd dual––
1st pluralkrankijanþaikrankijainþau
2nd pluralkrankijanþaikrankijainþau
3rd pluralkrankijanþaikrankijainþau

Past

PersonIndicativeSubjunctive
1st singularkrankidǭkrankidēdį̄
2nd singularkrankidēzkrankidēdīz
3rd singularkrankidēkrankidēdī
1st dualkrankidēdūkrankidēdīw
2nd dualkrankidēdudizkrankidēdīdiz
1st pluralkrankidēdumkrankidēdīm
2nd pluralkrankidēdudkrankidēdīd
3rd pluralkrankidēdunkrankidēdīn

Non-finite Forms

InfinitivePresent ParticiplePast Participle
krankijaną krankijandz krankidaz

Find a form

Descendants

  • *krankijan (Proto-West Germanic)
    • *crenken (Old Dutch)
      • crenken (Middle Dutch)
        • krenken (Dutch)
  • *krankijan (Proto-West Germanic)
    • krenza, krinza (Old Frisian)
      • kroanke, kroankje (Saterland Frisian)
      • kringe, krinke (West Frisian)
  • *krankijan (Proto-West Germanic)
    • *kranken (Old High German)
      • krenken (Middle High German)
        • kränken (German)
  • *krankijan (Proto-West Germanic)
    • *krenkian (Old Saxon)
      • krenken (Middle Low German)
        • kränken (German Low German)
  • krenkja (Old Norse)
    • krænge (Danish)
    • krenkja (Icelandic)
    • krenke (Norwegian Bokmål)
    • krenkja (Norwegian Nynorsk)
    • kränka, kränga (Swedish)

Explore/search these descendants

View on Wiktionary