*slihtijaną

Runic: ᛊᛚᛁᚺᛏᛁᛃᚨᚾᚨ Pronunciation: /ˈslix.ti.jɑ.nɑ̃/

verb · Weak class 1

Meanings

to smoothe, to even out

Etymology

From *slihtaz (‘plain, even’) + *-janą.

Conjugation

Present active

PersonIndicativeSubjunctiveImperative
1st singularslihtijōslihtijaų–
2nd singularslihtīsislihtijaisslihtī
3rd singularslihtīþislihtijaislihtijaþau
1st dualslihtijōsslihtijaiw–
2nd dualslihtijaþizslihtijaiþizslihtijaþiz
1st pluralslihtijamazslihtijaim–
2nd pluralslihtīþslihtijaiþslihtīþ
3rd pluralslihtijanþislihtijainslihtijanþau

Present passive

PersonIndicativeSubjunctive
1st singularslihtijai–
2nd singularslihtijasaislihtijaisau
3rd singularslihtijaþaislihtijaiþau
1st dual––
2nd dual––
1st pluralslihtijanþaislihtijainþau
2nd pluralslihtijanþaislihtijainþau
3rd pluralslihtijanþaislihtijainþau

Past

PersonIndicativeSubjunctive
1st singularslihtidǭslihtidēdį̄
2nd singularslihtidēzslihtidēdīz
3rd singularslihtidēslihtidēdī
1st dualslihtidēdūslihtidēdīw
2nd dualslihtidēdudizslihtidēdīdiz
1st pluralslihtidēdumslihtidēdīm
2nd pluralslihtidēdudslihtidēdīd
3rd pluralslihtidēdunslihtidēdīn

Non-finite Forms

InfinitivePresent ParticiplePast Participle
slihtijaną slihtijandz slihtidaz

Find a form

Descendants

  • *slihtijan (Proto-West Germanic)
    • slihten (Old Dutch)
      • slechten (Middle Dutch)
        • slechten (Dutch)
  • *slihtijan (Proto-West Germanic)
    • slihten (Old High German)
      • slihten (Middle High German)
        • schlichten (German)
  • *slihtijan (Proto-West Germanic)
    • slihtian (Old Saxon)
      • slichten, slechten (Middle Low German)
  • slétta (Old Norse)
    • slette (Danish)
  • slétta (Old Norse)
    • ? (Norwegian)
      • slette (Norwegian Bokmål)
      • sletta (Norwegian Nynorsk)
      • släta (Swedish)

Explore/search these descendants

View on Wiktionary