*spannijaną

Runic: ᛊᛈᚨᚾᛁᛃᚨᚾᚨ Pronunciation: /ˈspɑn.ni.jɑ.nɑ̃/

verb · Weak class 1

Meanings

to cause to stretch

Etymology

From *spannaną (‘to stretch’) + *-janą (‘causative suffix’).

Conjugation

Present active

PersonIndicativeSubjunctiveImperative
1st singularspannijōspannijaų–
2nd singularspannīsispannijaisspannī
3rd singularspannīþispannijaispannijaþau
1st dualspannijōsspannijaiw–
2nd dualspannijaþizspannijaiþizspannijaþiz
1st pluralspannijamazspannijaim–
2nd pluralspannīþspannijaiþspannīþ
3rd pluralspannijanþispannijainspannijanþau

Present passive

PersonIndicativeSubjunctive
1st singularspannijai–
2nd singularspannijasaispannijaisau
3rd singularspannijaþaispannijaiþau
1st dual––
2nd dual––
1st pluralspannijanþaispannijainþau
2nd pluralspannijanþaispannijainþau
3rd pluralspannijanþaispannijainþau

Past

PersonIndicativeSubjunctive
1st singularspannidǭspannidēdį̄
2nd singularspannidēzspannidēdīz
3rd singularspannidēspannidēdī
1st dualspannidēdūspannidēdīw
2nd dualspannidēdudizspannidēdīdiz
1st pluralspannidēdumspannidēdīm
2nd pluralspannidēdudspannidēdīd
3rd pluralspannidēdunspannidēdīn

Non-finite Forms

InfinitivePresent ParticiplePast Participle
spannijaną spannijandz spannidaz

Find a form

Descendants

  • *spannijan (Proto-West Germanic)
    • *spennen (Old High German)
      • spennen (Middle High German)
  • *spannijan (Proto-West Germanic)
    • *spennian (Old Saxon)
      • spennen (Middle Low German)
  • spenna (Old Norse)
    • spenna (Faroese)
    • spenna (Icelandic)
    • spenna (Norwegian Nynorsk)
  • spenna (Old Norse)
    • spænne (Old Danish)
      • spænde (Danish)
        • spenne (Norwegian Bokmål)
  • spenna (Old Norse)
    • spænna (Old Swedish)
      • spänna (Swedish)

Explore/search these descendants

View on Wiktionary