*swēlijaną
Runic: ᛊᚹᛖᛚᛁᛃᚨᚾᚨ Pronunciation: /ˈswɛː.li.jɑ.nɑ̃/verb · Weak class 1
Meanings
- to cause to burn
- to cause to smoke
Etymology
From *swelaną (‘to burn’) + *-janą.
Conjugation
Present active
| Person | Indicative | Subjunctive | Imperative |
|---|---|---|---|
| 1st singular | swēlijō | swēlijaų | – |
| 2nd singular | swēlīsi | swēlijais | swēlī |
| 3rd singular | swēlīþi | swēlijai | swēlijaþau |
| 1st dual | swēlijōs | swēlijaiw | – |
| 2nd dual | swēlijaþiz | swēlijaiþiz | swēlijaþiz |
| 1st plural | swēlijamaz | swēlijaim | – |
| 2nd plural | swēlīþ | swēlijaiþ | swēlīþ |
| 3rd plural | swēlijanþi | swēlijain | swēlijanþau |
Present passive
| Person | Indicative | Subjunctive |
|---|---|---|
| 1st singular | swēlijai | – |
| 2nd singular | swēlijasai | swēlijaisau |
| 3rd singular | swēlijaþai | swēlijaiþau |
| 1st dual | – | – |
| 2nd dual | – | – |
| 1st plural | swēlijanþai | swēlijainþau |
| 2nd plural | swēlijanþai | swēlijainþau |
| 3rd plural | swēlijanþai | swēlijainþau |
Past
| Person | Indicative | Subjunctive |
|---|---|---|
| 1st singular | swēlidǭ | swēlidēdį̄ |
| 2nd singular | swēlidēz | swēlidēdīz |
| 3rd singular | swēlidē | swēlidēdī |
| 1st dual | swēlidēdū | swēlidēdīw |
| 2nd dual | swēlidēdudiz | swēlidēdīdiz |
| 1st plural | swēlidēdum | swēlidēdīm |
| 2nd plural | swēlidēdud | swēlidēdīd |
| 3rd plural | swēlidēdun | swēlidēdīn |
Non-finite Forms
| Infinitive | Present Participle | Past Participle |
|---|---|---|
| swēlijaną | swēlijandz | swēlidaz |
Descendants
-
*swēlijan (Proto-West Germanic)
- swǣlan (Old English)
- svæla (Old Norse)