*rūtijaną
Runic: ᚱᚢᛏᛁᛃᚨᚾᚨ Pronunciation: /ˈruː.ti.jɑ.nɑ̃/verb · Weak class 1
Meanings
- to squeal
- to grunt
Etymology
Likely related to *reutaną (‘to roar’).
Conjugation
Present active
| Person | Indicative | Subjunctive | Imperative |
|---|---|---|---|
| 1st singular | rūtijō | rūtijaų | – |
| 2nd singular | rūtīsi | rūtijais | rūtī |
| 3rd singular | rūtīþi | rūtijai | rūtijaþau |
| 1st dual | rūtijōs | rūtijaiw | – |
| 2nd dual | rūtijaþiz | rūtijaiþiz | rūtijaþiz |
| 1st plural | rūtijamaz | rūtijaim | – |
| 2nd plural | rūtīþ | rūtijaiþ | rūtīþ |
| 3rd plural | rūtijanþi | rūtijain | rūtijanþau |
Present passive
| Person | Indicative | Subjunctive |
|---|---|---|
| 1st singular | rūtijai | – |
| 2nd singular | rūtijasai | rūtijaisau |
| 3rd singular | rūtijaþai | rūtijaiþau |
| 1st dual | – | – |
| 2nd dual | – | – |
| 1st plural | rūtijanþai | rūtijainþau |
| 2nd plural | rūtijanþai | rūtijainþau |
| 3rd plural | rūtijanþai | rūtijainþau |
Past
| Person | Indicative | Subjunctive |
|---|---|---|
| 1st singular | rūtidǭ | rūtidēdį̄ |
| 2nd singular | rūtidēz | rūtidēdīz |
| 3rd singular | rūtidē | rūtidēdī |
| 1st dual | rūtidēdū | rūtidēdīw |
| 2nd dual | rūtidēdudiz | rūtidēdīdiz |
| 1st plural | rūtidēdum | rūtidēdīm |
| 2nd plural | rūtidēdud | rūtidēdīd |
| 3rd plural | rūtidēdun | rūtidēdīn |
Non-finite Forms
| Infinitive | Present Participle | Past Participle |
|---|---|---|
| rūtijaną | rūtijandz | rūtidaz |
Descendants
-
*rūtijan (Proto-West Germanic)
-
*rūten (Old Dutch)
- ruten (Middle Dutch)
-
*rūten (Old Dutch)
-
*rūtijan (Proto-West Germanic)
-
rūzen (Old High German)
- rūzen (Middle High German)
-
rūzen (Old High German)
- rýta (Old Norse)